1955 metais minint poeto Adomo Mickevičiaus mirties 100-ąsias metines, Vilniaus apskrities viešajai bibliotekai suteiktas Adomo Mickevičiaus vardas. Nuo tada bibliotekos veikla susieta su šio poeto asmenybės ir kūrybos įamžinimu bei sklaida. Bibliotekoje pradėtas formuoti Mickevičianos fondas, meno leidinių kolekcija. A. Mickevičius pristatomas tradicinėse ir virtualiose parodose, kuriose stengiamasi atskleisti A. Mickevičiaus kūrybos ir asmenybės bruožus, analizuoti atskirus poeto gyvenimo etapus. 2015 m. visos parengtos parodos perkeltos į virtualią galeriją. Čia taip pat galima rasti A. Mickevičiaus biografiją ir Mickevičianos fondo tyrimo pristatymą.
Tai vienas iš trijų bibliotekoje formuojamų fondų, kuris turi atminties išsaugojimo funkciją. Tai reiškia, kad šis fondas bus gyvas tol, kol bus gyva biblioteka. Mickevičianos fonde, kurį galime vadinti ir kolekcija, šiuo metu yra daugiau kaip tūkstantis leidinių lenkų, lietuvių, rusų, prancūzų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Didžioji dalis leidinių – tai poeto kūryba.
Fonde taip pat kaupiama literatūra apie A. Mickevičių (memuarai, biografijos, kritinė literatūra apie jo kūrybą apskritai ir apie atskirus veikalus) bei jo aplinką - universitetą, filomatus, žinomus to meto veikėjus (pvz., J. Slovackį ir t.t.). Formuojant fondą didelis dėmesys skiriamas pripažintiems autoriams, medžiagos naujumui, pateikimui, mokslinių tyrimų vertei, informaciniams ir bibliografiniams leidiniams. Daugelis šių leidinių itin vertingi dėl juose esančių proviniencijų, marginalijų, dedikacijų bibliotekai.
Bibliotekoje renkama ir meno kūrinių, susijusių su Adomu Mickevičiumi, kolekcija. Tai tapybos, grafikos, skulptūros darbai. Poeto asmenybė, jo laisvės, lygybės troškimas atspindėtas ne viename meno kūrinyje. Tai Romo Dalinkevičiaus triptikas ,,Naugarduko praeitis” (Mickevičiaus tema), Gražinos Didelytės „Adomas Mickevičius: keturios improvizacijos“ („Šviesa“, „Rytas“, „Troškulys“ ir „Maištas“).
Portretuose ypač atsispindi valinga Adomo Mickevičiaus natūra. Tai puikiai perteikta Kęstučio Ramono, Rimto Tarabildos, Nijolės Meškauskaitės grafikoje, 1961 m. Eriko Varno sukurtame Adomo Mickevičiaus biuste. Bibliotekoje taip pat yra ir Vinco Kisarausko sukurtas poeto portretas, drobė ,,Mickevičius Vilniuje“ bei medaliai.
Domicelės Tarabildienės triptike („Adomo Mickevičiaus ištrėmimas", „Tėvynėje", „Studentai A. Mickevičiaus kiemelyje") vaizduojami atskiri poeto gyvenimo laikotarpiai, o Broniaus Uoginto drobėje pavaizduotas Literatų gatvėje esantis A. Mickevičiaus namas. Poeto kūrybos atspindžiai ryškūs Elvyros Kriaučiūnaitės triptike „Adomas Mickevičius: Meilės sonetai", Nijolės Meškauskaitės „Meilės sonetuose".
Bibliotekoje saugoma Romualdo Kvinto medžio skulptūra, skirta poeto mylimajai Marilei („Mūza“), o jo sukurtas fantastiškas Adomo Mickevičiaus skulptūrinis portretas visada traukdavo skaitytojų dėmesį.
Meno kūrinių kolekciją papildo iš antikvaro įsigytas bronzinis Adomo Mickevičiaus bareljefas, nulietas 1898 metais.
